Kalbant apie aviacijos tvarumą, daug dėmesio skiriama orlaivio eksploatavimo etapui, t. y. kai lėktuvas skraido ir gabena keleivius ar krovinius į paskirties vietas. Šis etapas iš tiesų daro didžiausią poveikį aplinkai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir keliamo triukšmo. Tačiau aplinką veikia ir gamybos bei eksploatavimo pabaigos etapai, todėl padėtį reikėtų gerinti.
Kadangi orlaivio eksploatacijos pabaiga – išsamiai dar neišnagrinėta sritis, EASA užsakė teminį tyrimą. Remiantis jo išvadomis 2023 m. paskelbta ataskaita „Aviacijos techninės priežiūros ir gamybos organizavimo srities aplinkosauginio tvarumo būklės vertinimas".
Kodėl ir kada orlaiviai „išleidžiami į pensiją“
 |
| Išmontuojama orlaivio dalis (Envisa, 2022 m.) |
Orlaivių eksploatacija nutraukiama dėl dviejų pagrindinių priežasčių: saugos arba ekonominių sumetimų. Keleiviniai orlaiviai nustojami eksploatuoti sulaukę maždaug 25–30 metų, o krovininiai orlaiviai – 30–40 metų. Orlaiviai pradedami laikyti atliekomis, kai priimamas galutinis sprendimas jų nebeeksploatuoti ir konstrukcija pirmą kartą perpjaunama. Tai reiškia, kad orlaivis jau nebeskraidys.
Per praeitą dešimtmetį visame pasaulyje kasmet nutraukta vidutiniškai 650 komercinių orlaivių eksploatacija, o Europoje per ateinantį dešimtmetį tikimasi nustoti eksploatuoti daugiau kaip 30 proc. dabartinio orlaivių parko. Todėl siekiant užtikrinti aviacijos tvarumą, nebeeksploatuojamą orlaivį svarbu kuo geriau panaudoti.
Atitarnavusių orlaivių likimas
Nutraukus eksploatavimą, orlaivis išardomas, prasideda vadinamasis atliekų pertvarkymo procesas, kai medžiagos paruošiamos perdirbti, apdoroti, naudojamos energijai gauti arba siunčiamos į sąvartyną.
Pakartotinis aviacijos dalių naudojimas
Dar tinkami naudoti orlaivio komponentai, pavyzdžiui, varikliai, pagalbiniai energijos šaltiniai, važiuoklės ir kiti komponentai, gali būti pakartotinai naudojami kaip atsarginės kitų orlaivių dalys. Ar dalis pavyks pakartotinai panaudoti, priklauso nuo apie jas turimų informacinių įrašų, lemiančių dalies vertę ir galimybę ją vėl panaudoti aviacijos ir erdvėlaivių sektoriuje. Kad šią įrangą ir dalis būtų galima pakartotinai naudoti, jos turi būti tinkamai patvirtintos.
Alternatyvus naudojimas kelionių ne oro transportu sektoriuje
 |
| Lėktuvo kabinos dalis pertvarkoma, kad galėtų būti naudojama kaip biuras (Envisa, 2022) |
Alternatyvus naudojimas – tai dalių panaudojimas kitokiam tikslui nei tam, kuriam jos buvo sukurtos. Naudojant orlaivio komponentus ir dalis kitokioms reikmėms, pirmiausiai stengiamasi išlaikyti formą ir funkciją, kad būtų išsaugota didžiausia vertė. Keli pakartotinio naudojimo kitoms reikmėms pavyzdžiai:
- mokymas ir švietimas;
- filmų ir TV laidų gamyba;
- baldai;
- biuro patalpos;
- kolekciniai daiktai aviacijos entuziastams;
- dalių naudojimas kai kuriose kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, variklių turbinų mentes galima integruoti į antžemines dujų turbinas.
Kai formos ir funkcijos negalima išlaikyti, siekiama išsaugoti medžiagų savybes. Medžiagos savybių išsaugojimo pavyzdžiai:
- orlaivių aliuminio ir titano perdirbimas;
- padangų gumos perdirbimas;
- vertingų svarbiausių reaktyvinių variklių medžiagų perdirbimas.
Gabenimas į sąvartynus
Sąvartynas – tai atliekų šalinimo vieta. Remiantis Europos Sąjungos (ES) atliekų hierarchija, atliekų šalinimas sąvartynuose yra mažiausiai pageidautina alternatyva, kuri turėtų būti kiek įmanoma ribojama. Gera žinia: nustatyta, kad dabartinių orlaivių, kurių eksploatacija nutraukiama, į sąvartynus gabenamų atliekų gali beveik nebūti.
Konkrečių gairių dėl nebeeksploatuojamo orlaivio panaudojimo trūkumas
Kai kelių transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiliai ar sunkvežimiai, tampa nebeeksploatuojami, tokioms transporto priemonėms taikomos specialios ES atliekų tvarkymo direktyvos. Orlaiviams jokios specialios taisyklės netaikomos. Kai orlaivis tampa nebeeksploatuojamas, jis laikomas dalių atliekų rinkiniu, todėl jam taikomi bendrieji atliekas reglamentuojantys teisės aktai, priklausomai nuo naudojamų medžiagų. Pavyzdžiui, ES teisės aktai, kuriais reglamentuojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pakuotės ir pakuočių atliekos, cheminės medžiagos ir kt., taip pat taikomi ir orlaivių dalims. Be to, į ES atliekų pagrindų direktyvą įtraukti bendrieji atliekų tvarkymo elementai, pavyzdžiui, principas „teršėjas moka“ ir atliekų hierarchija, kurie daro poveikį atliekų tvarkymui aviacijos sektoriuje.
Ekologinis projektavimas: tvarumas ir žiedinis projektavimas
Šiuo metu aviacijos pramonei nėra nustatyta jokių oficialių reikalavimų kurti naujus produktus, išsaugant į metalo laužą atiduodamų orlaivių medžiagas. Ekologinis projektavimas apima aplinkosaugos aspektų integravimą į visus produkto gyvavimo ciklo etapus, įskaitant „projektuojamą eksploatavimo nutraukimą“.
| Žiedinės ekonomikos apibūdinimas (Envisa, 2022) | |
|---|---|
 |
 Produkto dizainas |
 Gamyba |
|
 Naudojimo etapas |
|
 Atliekų tvarkymas |
|
 Žaliavų gavyba |
|
 Liekamosios atliekos |
|
Ekologinio projektavimo principų taikymas didina aviacijos pramonės tvarumą, nes naudojamos ekologiškesnės medžiagos, o medžiagas ir dalis lengviau išardyti, pakartotinai panaudoti ir perdirbti. Medžiagos, kurias sunkiau perdirbti, turėtų būti naudojamos vis mažiau.
Papildoma literatūra
Išsamesnės informacijos šia tema ir keletą rekomendacijų, skirtų įvairioms suinteresuotosioms šalims, rasite ataskaitoje Assessment of the environmental sustainability status in the Aviation Maintenance and Production Organisation Domain (tik anglų kalba).