Nuo idėjos iki dangaus: kaip EASA rūpinasi, kad orlaiviai būtų saugūs skraidyti?

EASA darbas orlaivių sertifikavimo srityje

THIS PAGE IS ALSO AVAILABLE IN:

Pro oro uosto langą žiūrintis keleivis su lagaminu. Skrendantis orlaivis.Aviacijos ekosistemos sauga rūpinasi daug veikėjų, pavyzdžiui, oro uostai, skrydžių valdymo paslaugų teikėjai, gamintojai, operatoriai, reguliavimo institucijos ir kiti subjektai, kurių darbo prioritetas yra sauga.

Orlaivis, kuriuo skraidyti yra saugu, yra labai svarbi šios sistemos dalis. Vykdydama sertifikavimo įgaliojimus, EASA rūpinasi, kad Europos Sąjungoje (ES) ir ELPA šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje) skraidantys orlaiviai būtų saugūs, todėl ES piliečiai gali drąsiai keliauti orlaiviais. Šios 31 šalys yra EASA valstybės narės. 

Svarbiausi dalykai

Kad nauju orlaiviu būtų galima skraidyti, atsakinga aviacijos reguliavimo institucija turi jam išduoti „orlaivio tipo pažymėjimą“. Tai pažymėjimas, patvirtinantis tokio tipo orlaivių atitiktį Europos Sąjungos nustatytiems saugos reikalavimams. 
Dažnai galvodami apie aviaciją, turime mintyje komercinėms reikmėms naudojamus civilinius orlaivius, tačiau šis sertifikavimo ir tipo pažymėjimo išdavimo procesas taikomas kelių tipų orlaiviams, pvz., mažiems orlaiviams, sukasparniams, oro balionams, elektriniams vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaiviams.

EASA yra atsakinga už EASA valstybėse narėse suprojektuotų orlaivių sertifikavimą, tačiau pareiškėjas yra atsakingas už orlaivio kūrimą ir projektavimą ir galiausiai būtent jis turi įrodyti atitiktį taikomiems reikalavimams.

Sertifikavimas – dvigubas produkto ir projektavimo organizacijos priežiūros metodas

Sertifikavimas yra dvigubas procesas, kai sertifikuojamas pats gaminys (orlaivis) ir tokio gaminio projektavimo organizacijos gebėjimas atlikti šią funkciją.orlaivio karkasas

Kaip byloja pavadinimas, projektavimo organizacija projektuoja orlaivį ir vykdo kitas užduotis, pavyzdžiui, keičia ir remontuoja orlaivį. Tokios organizacijos turi įrodyti, kad turi tam tinkamą organizacinę struktūrą, procedūras, kompetenciją ir išteklius. Projektavimo organizacijas turi patvirtinti EASA. Tai svarbi sertifikavimo proceso dalis.

Tvirtindama, kad naujas orlaivis yra saugus skraidyti, EASA įsitikina, kad gaminio keliama saugos rizika būtų kuo mažesnė – tikrina jo atitiktį techninėms specifikacijoms, ir optimizuoja eksploatacines savybes vykdydama projektavimo organizacijų priežiūrą.

Sertifikavimo procesas

Orlaivio tipo sertifikavimo procesą sudaro keturi etapai: 

  1. susipažinimas su technine informacija ir sertifikavimo pagrindas, 
  2. sertifikavimo programos sudarymas, 
  3. atitikties įrodymas ir 
  4. techninis užbaigimas ir patvirtinimo išdavimas. 

Tai labai formalus ir išsamus procesas. Didelių orlaivių, pavyzdžiui, komercinių lėktuvų, kuriais skraido keleiviai, sertifikavimo procesas paprastai trunka 5–7 metus.

Teikdama inovacijų paslaugas EASA taip pat vykdo vadinamąjį „parengiamąjį etapą“, kuris nėra privalomas. Teikdama inovacijų paslaugas, EASA remia inovacijų kūrimą nuo ankstyvųjų etapų, kai koncepcija dar nėra iki galo aiški.

Imkime išgalvotą gamintoją „SuperFlying“, kurį naudosime kaip pavyzdį sertifikavimo procesui paaiškinti. 

(0) Preliminarus sertifikavimas – EASA inovacijų paslaugos

Įmonė „SuperFlying“, kurios reguliavimo institucija yra EASA, parengė naujo orlaivio koncepciją. EASA inovacijų paslaugų dėka „SuperFlying“ nuo pat ankstyvųjų etapų gali gauti paramą savo projektui. Šis prieš sertifikavimą vykdomas darbas skatina inovacijas – sumažina riziką, kad orlaivis nebus patvirtintas, nes leidžia pasirinkti tinkamą būdą įvykdyti sertifikavimo reikalavimus ir numatyti bet kokias reglamentavimo spragas ar problemas.

1. Susipažinimas su technine informacija ir sertifikavimo pagrindas

ant CS-25 viršelio žydrame fone pavaizduotas baltas orlaivio karkasas)Su EASA pagalba (gavusi inovacijų paslaugas) arba be jos ištobulintą projektą įmonė „SuperFlying“ pateikia EASA tipo pažymėjimui gauti. Šiame etape orlaivio koncepcija jau turi būti aiškiai apibrėžta. Galutinis gaminys gali šiek tiek nukrypti nuo pradinio projekto, tačiau bet koks pakeitimas turi būti pagrįstas. 

Keisdamasi informacija su „SuperFlying“, EASA nustato sertifikavimo pagrindą. Sertifikavimo pagrindas yra taisyklių, kurios bus taikomos sertifikavimui, rinkinys. Jis apima su orlaivio tipu susijusias sertifikavimo specifikacijas (pvz., dideliems orlaiviams taikomos sertifikavimo specifikacijos CS-25) ir bet kokias kitas sąlygas, kurios gali būti taikomos konkretiems naujoviškiems šio orlaivio aspektams.

Verta žinoti
Aviacija nuolat keičiasi. Po 5 metų EASA turi teisę peržiūrėti ir atnaujinti sertifikavimo pagrindą, atsižvelgdama į visą per tuos metus gautą svarbią informaciją, pavyzdžiui, sugriežtintus aplinkosaugos standartų reikalavimus. 

2. Sertifikavimo programos sudarymas

Kitas svarbus sertifikavimo proceso etapas – atitikties užtikrinimo priemonių nustatymas. EASA ir pareiškėjas apibrėžia ir susitaria dėl priemonių, kuriomis bus įrodoma atitiktis kiekvienam sertifikavimo pagrindo reikalavimui. Pasirinktas metodas bus aptartas sertifikavimo programoje.

3. Atitikties įrodymas

Remdamasi iš anksto sutartomis atitikties užtikrinimo priemonėmis „SuperFlying“ įrodys savo suprojektuoto gaminio atitiktį. Bus įrodoma orlaivio dalių, pavyzdžiui, orlaivio sklandmens, variklių, valdymo sistemų, elektros įrangos, skrydžio charakteristikų ir t. t., atitiktis atitinkamiems sertifikavimo pagrindo reikalavimams. EASA ekspertai turi atidžiai patikrinti atitikties įrodymus, pavyzdžiui, peržiūrėti dokumentus arba stebėti bandymus. 

Paprastai tai yra ilgiausias tipo sertifikavimo proceso etapas. Didelių orlaivių atitikties įrodymo terminas yra penkeri metai ir gali būti pratęstas tik tinkamai pagrįstais atvejais.

4. Techninis užbaigimas ir patvirtinimo išdavimas

Galiausiai, nustačius, kad atitiktis įrodyta, EASA užbaigia savo vertinimą ir išduoda tipo pažymėjimą. „SuperFlying“ jau turi orlaivio tipo pažymėjimą. Tai reiškia, kad jos orlaivis gali būti naudojamas skrydžiams!

Nepertraukiamasis tinkamumas skraidyti

„SuperFlying“ virš ryškiai mėlyno vandenyno skrendantis orlaivis. orlaivis sertifikuotas, tačiau tai nereiškia, kad tuo EASA darbas rūpinantis orlaivio sauga baigėsi – EASA užbaigė tik sertifikavimo procesą. Dabar pereinama prie kito – nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti etapo, kuriuo užtikrinama, kad orlaivis ir toliau būtų saugus skraidyti. „SuperFlying“ privalo pranešti savo nacionalinei institucijai apie visus įvykius, dėl kurių gali susidaryti nesaugi situacija. Tokiu atveju pradedamas tyrimas ir „SuperFlying“ turi pasiūlyti taisomuosius veiksmus, kad saugos lygis būtų atkurtas. Šį procesą vėl turi patvirtinti EASA. 

Tarptautinis bendradarbiavimas sertifikavimo srityje

EASA tvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Brazilijos aviacijos institucijų išduotus tipo pažymėjimus, o šios institucijos tvirtina EASA išduotus tipo pažymėjimus. Taip yra todėl, kad šios institucijos yra sudariusios tarpusavio pripažinimo ir pripažinimo susitarimus, palengvinančius tvirtinimo procesą. Paprastai sertifikavimo proceso metu tvirtinanti institucija palaiko ryšius su sertifikuojančia institucija, kad paspartintų procesą ir būtų atsižvelgta į visus jai rūpimus klausimus.

 

Papildoma literatūra: Tikras atvejis. „Airbus“ A321XLR sertifikavimas  
Įmonė „Airbus“ pasiūlė į šį orlaivį įmontuoti naują galinį centrinį degalų baką. Remiantis panašaus orlaivio „A321Neo“ duomenimis, pasiūlytas pakeitimas buvo laikomas dideliu ir reikšmingu. Galinis centrinis bakas buvo naujos konstrukcijos, kuri nebuvo numatyta tuo metu galiojusiose CS-25 sertifikavimo specifikacijose. EASA tokiu atveju nustato vadinamąsias specialias sąlygas, kad CS-25 neliktų jokių spragų ar trūkumų.  
 
Šiuo atveju abejonių dėl saugos kėlė tai, kad orlaivio liemens apačioje buvo siūloma įmontuoti naują degalų baką. Nustatant specialias sąlygas daugiausia dėmesio skirta saugai susidūrimo ir gaisro atveju ir keleivių apsaugai. Pavyzdžiui, gaisro pavojus turėjo būti kuo mažesnis, kad įvykus avarijai būtų galima saugiai evakuoti keleivius ir įgulą.  
 
Be to, atsižvelgiant į papildomų degalų lemiamą didesnį orlaivio svorį, buvo sustiprinta važiuoklė ir atlikta vietinių konstrukcijos pakeitimų. Pritaikyta degalų sistema, kad į ją būtų galima integruoti galinį centrinį baką. Patobulinti kai kurie kiti gaminiai, pavyzdžiui, skrydžių valdymo įranga. Prieš sertifikavimą EASA ir „Airbus“ surengė daugiau kaip 400 techninių ekspertų susitikimų, atliko 900 valandų bandomųjų skrydžių, parengė, peržiūrėjo ir pasirašė daugiau kaip 500 sertifikavimo dokumentų, stebėjo bandymus, vykdė patikras ir auditus. 
 EASA vykdomasis direktorius Florian Guillermet teikia „Airbus“ A321XLR tipo pažymėjimą. Jį lydi A321XLR vyriausioji inžinierė Isabelle Bloy, rankose laikanti nedidelį šio orlaivio modelį.
„Visų EASA veiksmų tikslas – užtikrinti, kad orlaivis būtų saugus. Mūsų reikalavimai gali būti gana griežti ir kelti daug sunkumų gamintojui. Tačiau turime tikrai bendrą tikslą – užtikrinti saugą.“ – sakė EASA vykdomasis direktorius Florian Guillermet, teikdamas „Airbus“ A321XLR tipo pažymėjimą. 


Sekite informaciją apie tai, kas užtikrina aviacijos saugą

Kaip jau minėta, orlaivio sertifikavimas yra tik vienas iš daugeli procesų, siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų saugiai keliauti oro transportu. Jei jus domina aviacijos saugos tema, skaitykite kitus straipsnius „EASA Light“, pavyzdžiu:


Užsiregistruokite, kad gautumėte pranešimus apie naujus straipsnius.