Ar kada nors savęs klausėte, kodėl ribojamas aukštis, kuriame skraido lėktuvai? Mums pažįstami įprasti lėktuvai paprastai skrenda neviršydami skrydžio lygio (SL) 550, t. y. 55 000 pėdų – maždaug 17 kilometrų – aukščio. Kai kurie orlaiviai, pavyzdžiui, seniai nebeeksploatuojamas „Concorde“, kariniai ar mokslinių tyrimų orlaiviai gali pakilti šiek tiek aukščiau, o kai kuriose šalyse oro eismo kontrolės paslaugos teikiamos iki SL 660 – maždaug 20 kilometrų aukščio, nors dauguma orlaivių tokiame aukštyje skristi negali.
Atsakant į iš pradžių užduotą klausimą, reikia pažymėti, kad daugumai orlaivių leistiną aukščio ribą lemia jų konstrukciniai ypatumai, įskaitant variklio eksploatacines savybes, sukuriamą kėlimo jėgą, keleivių salono sandarumą, ir būtinybė naudotis antžeminėmis navigacijos sistemomis. Itin dideliame aukštyje oro tankis tampa per mažas įprastiems reaktyviniams varikliams, o senesni antžeminės navigacijos prietaisai nėra aprobuoti ir didesniame aukštyje veikia nepatikimai.
Bet aukštai yra daugiau „oro erdvės“. Dar nėra aiškiai apibrėžtų ar suderintų ribų, tačiau tarp dangaus, kur skraido lėktuvai, ir to, kas žinoma kaip „kosmosas“, yra zona, kurią EASA vadina „viršutine oro erdve“ ir kuri taip pat gali būti naudojama paslaugoms ir oro transportui. Nors tam tikri orlaiviai jau gali būti eksploatuojami tokiame aukštyje, norint išplėsti jų pajėgumus ir užtikrinti reguliarų naudojimą, dar reikia padirbėti.
Atsižvelgiant į sparčiai besivystančią aviacijos pramonę, skrydžiai viršutinėje oro erdvėje netrukus gali tapti didžiuliu proveržiu. EASA, kuri siekia būti pasirengusi inovacijoms, jau atidžiai nagrinėja skrydžių viršutinėje oro erdvėje poveikį, galimybes, iššūkius ir galimą reglamentavimo sistemą.
Karmano linija visuotinai laikoma riba, nuo kurios „prasideda kosmosas“
Tradicinės aviacijos operacijos
Skrydžiai viršutinėje oro erdvėje
Kosmosas
Naudojimo būdai ir privalumai
Viršutinėje oro erdvėje skraidys įvairių rūšių orlaiviai, pavyzdžiui, vadinamosios aukštybinių platformų sistemos (arba pseudopalydovai) ir balionai, kurie gali pagerinti mūsų visų naudojamas paslaugas, pavyzdžiui, telekomunikacijų ar navigacijos, ir užtikrinti geresnes priemones moksliniams tyrimams. Pramonė taip pat ieško galimybių kurti viršgarsinius ir hipergarsinius keleivinius lėktuvus, kurie gerokai paspartintų keliones oro transportu, bei kapsules, kurias skraidintų stratosferiniai balionai ir kuriomis turistai galėtų pakilti „beveik į kosmosą“. Taigi, orlaivių tipų spektras – labai įvairus: nuo labai lėtų iki labai greitų.
Moksliniai tyrimai, kuriais siekiama išplėtoti skrydžius viršutinėje oro erdvėje, bus naudingi ir kitoms sritims, įskaitant tradicinę aviaciją, visų pirma inovacijų ir aplinkosauginio veiksmingumo požiūriu. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu tai bus naudinga dėl papildomai sukurtų darbo vietų. Apie viršutinėje oro erdvėje skraidysiančius orlaivius ir skraidymo privalumus nuodugniau rašoma straipsnyje Skrydžiai viršutinėje oro erdvėje. Ko tikėtis?
Žvilgsnis į ateitį Su skrydžiais viršutinėje oro erdvėje susijęs EASA darbas
2023 m. EASA paskelbė pasiūlymą dėl skrydžius viršutinėje oro erdvėje reglamentuojančių veiksmų gairių, t. y. pradinį, bet visapusišką būsimų skrydžių viršutinėje oro erdvėje keliamų iššūkių vertinimą.
Agentūros darbas šioje srityje tęsiamas siekiant šių tikslų:
- stiprinti Europos Sąjungos institucijų ir visuomenės praktinę patirtį, susijusią su būsimais skrydžiais viršutinėje oro erdvėje;
- teikti mokslinius duomenis, ateityje padėsiančius priimti sprendimus;
- remiantis moksliniais ir objektyviais duomenimis įvertinti reglamentavimo poveikį ir išanalizuoti reguliavimo spragas;
- parengti reguliavimo sistemą, kad Europos Sąjungos oro erdvėje būtų galima aprobuotai vykdyti skrydžius viršutinėje oro erdvėje.
Kad tai būtų padaryta iki 2027 m. pabaigos, EASA vykdo įvairią veiklą, kuria siekiama:
- didinti informuotumą apie skrydžius viršutinėje oro erdvėje;
- vykdyti mokslinius tyrimus saugos, tvarumo, kibernetinio saugumo, žmonių sveikatos ir medicinos standartų srityse;
- dėl skrydžių viršutinėje oro erdvėje parengti pranešimą apie siūlomą pakeitimą, kuris yra vienas iš taisyklių kūrimo proceso etapų. Daugiau informacijos apie taisyklių kūrimą galite rasti „EASA Light“.
Naujienas apie skrydžius viršutinėje oro erdvėje ir šios srities tyrimus galite sekti „EASA Pro“ (tik anglų kalba).
Tyrinėjant viršutinę oro erdvę kyla daug įvairių galimybių ir iššūkių, be abejo, vis dar yra ir gausybė neatsakytų klausimų. Nors technologijos iki galo dar nesukurtos, visame pasaulyje diegiami prototipai ir vykdomi parodomieji skrydžiai. Per ateinančius metus mokslinių tyrimų rezultatai, operaciniai bandymai ir reguliavimo darbas palaipsniui leis suprasti, kaip skrydžius viršutinėje oro erdvėje galima pradėti saugiai vykdyti Europoje.
Skrydžiai viršutinėje oro erdvėje aktualūs visam pasauliui, todėl, siekdama suvienodinti nuostatas dėl būsimų skrydžių, EASA bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, įskaitant kitas nacionalines aviacijos institucijas ir organizacijas, pvz., ICAO. Visas šis EASA atliekamas parengiamasis darbas ir toliau padės užtikrinti nepertraukiamą aukščiausio lygio saugą, proporcingą skrydžių tipui. Nors gali praeiti keleri metai, kol viršutinėje oro erdvėje įvyks daugiau permainų, EASA darbas šioje srityje yra dar vienas pavyzdys, rodantis agentūros pasiryžimą diegti inovacijas ir stiprinti aviacijos saugą beribiame danguje.