Gaivų vasaros rytą Luaros slėnyje, kai pirmieji saulės spinduliai apšviečia klonius, dešimtys spalvingų karšto oro balionų lėtai kyla į dangų. Ši scena atrodo nepavaldi laikui. Tačiau už šios itin fotogeniškos akimirkos – visa šiuolaikinė Europos bendradarbiavimo saugos srityje istorija.
Nedaugelis žino, kad oro balionai yra labai svarbi EASA veiklos dalis. Net jei jie neturi variklių, skrydžio kompiuterių arba įtraukiamosios važiuoklės, tai vis tiek orlaiviai. Užtikrinti jų saugą ir suderinamumą visoje Europoje – dalis EASA užduoties, o ši apima viską nuo kupolo (karšto oro pripildytos oro baliono dalies) audinio iki piloto kompetencijos.
Seniausia oro transporto priemonė
Skrydžių oro balionais paveldas turtingas kaip ir pačios aviacijos. Pirmąjį pasaulyje karšto oro balioną į orą 1783 m. rugsėjo mėn. paleido broliai Montgolfier. Vos po kelių savaičių profesorius Jacques’as Charles’as į orą paleido pirmąjį vandeniliu užpildytą oro balioną 
„Charlière“. Pirmojo oro baliono oras buvo šildomas ugnimi, o antrasis pakilo dėl dujų, ir abu įaudrino pasaulio vaizduotę. Vėliau, praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, skrydžiai dujų balionais itin išpopuliarėjo Vokietijoje, nors apskritai pasaulyje vyravo skrydžiai karšto oro balionais.
Karšto oro balionuose deginamas propanas, paprastai tokie balionai būna pakilę apie valandą, o dujų balionai gali nenusileisdami skristi net kelias dienas. Dujų balionai – vienintelė EASA kompetencijai priklausanti aviacijos sritis, kurioje keliamųjų dujų funkcijai atlikti tebenaudojamas vandenilis, ir tai primena, kokia sena ir kartu techniškai įdomi yra ši skrydžių šaka.
Nuo slėnių iki reglamentų
Visoje Europoje yra tūkstančiai skrydžius vykdančių oro balionų pilotų – nuo mažų šeimos įmonių, siūlančių patirti nuotykį saulei tekant, iki aistringų entuziastų, skraidančių vien dėl malonumo. Gali atrodyti, kad tai nesudėtinga veikla, tačiau užtikrinti saugą nėra lengva. Būtent šioje srityje ir taikoma EASA BOP dalis (skrydžiai oro balionais) ir BFCL dalis (oro balionų skrydžio įgulos licencijavimas).
2018 m. pradėjus taikyti šias taisykles, Europoje visi skrydžiai oro balionais vykdomi pagal bendrą, nuoseklią saugos sistemą. BOP dalis apima viską, kas susiję su skrydžių sauga. Pilotai privalo žinoti orų informaciją, vadovautis kontroliniais sąrašais, instruktuoti keleivius ir užtikrinti, kad oro balione nebūtų pavojingųjų krovinių. Reglamente atskirti pagrindiniai skrydžių reikalavimai (paprastai, kai skrenda pilotas ir trys keleiviai) ir papildomi reikalavimai, taikomi skrydžiams, vykdomiems komerciniais tikslais, kai gali būti vežami net 36 keleiviai.
Mokymasis pilotuoti oro balioną
Skrydžiai oro balionu – viena aviacijos sričių, į kurias patekti paprasčiausia. Privačiai skrydžių oro balionu licencijai gauti paprastai reikia apie 16 valandų skrydžių mokymo, todėl ją gauti lengviau nei kitiems skrydžiams reikalingą licenciją. Licencijos yra sugrupuotos pagal oro balionų dydį: nuo A grupės karšto oro balionų, kuriais gali skristi keli keleiviai, iki D grupės milžinų, galinčių pakelti daugiau nei 10 500 kubinių metrų oro. Pilotams įgudus ir išskraidžius daugiau valandų, galima pereiti prie kitų grupių oro balionų.
Ši licencijavimo sistema, parengta bendradarbiaujant su Europos oro balionų federacija, yra kruopščiai suplanuota siekiant užtikrinti, kad mokymas būtų proporcingas, tačiau patikimas. Tai taip pat atspindi EASA principą, kad sauga užtikrinama ne tik taisyklėmis, bet ir bendruomenės įsitraukimu ir bendrais standartais.
Įsiklausymas į bendruomenę
Skrydžiai oro balionais – labai bendruomeninė veikla. Daugelis oro balionų naudotojų yra nedideli klubai, šeimos įmonės arba pavieniai aistruoliai, ir dažnai skraido jau ne pirma karta. Užuot nuleisdama taisykles iš viršaus, EASA bendradarbiavo su bendruomene, kad būtų parengtas specialus EASA oro balionų taisyklių sąvadas, esantis lengvai prieinamų taisyklių serijos dalimi.
Šiame atskirai naudojamame šaltinyje apibendrinta tūkstančiai puslapių medžiagos apie skrydžio įgulos licencijavimą ir skrydžius, visa medžiaga pateikta praktiškai ir patogiai. Jame pateiktos įgyvendinimo taisyklės, sertifikavimo specifikacijos, priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės ir rekomendacijos, jo struktūra yra aiški, o naršymas – intuityvus. Taip siekiama užtikrinti, kad pilotams būtų patogu naudotis saugos taisyklėmis, o ne tik perskaityti jas.
Už grožio slypinti meistrystė
Nė vienas grakštus pakilimas neįmanomas be įspūdingos inžinerijos. Šiuolaikiniai oro balionų kupolai yra gaminami iš nailono ir poliesterio, pasižyminčių dideliu atsparumu plyšimui, apsauga nuo UV spindulių ir liepsnos, be to, naudojamos kruopščiai suprojektuotos ventiliacijos sistemos. Po kupolais esantis klasikinis iš vytelių pintas krepšys yra beveik nepakitęs, nes jis pasiteisino! Vytelės yra gana lanksčios esant apkrovai, jos sugeria smūgio energiją taip, kaip naujesnės medžiagos, pavyzdžiui, anglies pluoštas arba pripučiamos medžiagos, tiesiog negalėtų. Tai puikus pavyzdys, kaip dera ilgalaikė tradicija ir fizika.
Skrydžio saugos ribos
Skrydžiai oro balionu vykdomi laikantis aiškiai apibrėžtų saugos ribų. Laikoma, kad saugu kilti esant mažesniam nei 10 mazgų vėjui, o leistis esant mažesniam nei 15 mazgų vėjui. Jei šių ribų laikomasi ir įranga tinkamai prižiūrima, skrydis oro balionu yra itin saugus. Kaip ir visose aviacijos srityse, avarijos dažniausiai įvyksta tada, kai nesilaikoma šių ribų arba procedūrų.
Kai skristi oro balionu saugu
Išskirtinumo skrydžiams oro balionu suteikia elegancijos ir tikslumo pusiausvyra. Atrodo, kad skrydžiui nereikia pastangų, oro balionas tiesiog nešamas pavėjui, tačiau kiekvienas pakilimas priklauso nuo kruopštaus oro sąlygų išstudijavimo, išsamių kontrolinių sąrašų ir metodiškų piloto sprendimų. Keleiviai retai pagalvoja apie BOP arba BFCL dalį; jie tiesiog įlipa į krepšį, pajunta, kad žemė tolsta, ir tiki, kad jų saugumu visokeriopai pasirūpinta.
Šis ramus pasitikėjimas yra pati aviacijos saugos esmė: galima pasikliauti nepastebimai užtikrinamu patikimumu. Kai stebėsite virš saulės nušviesto Luaros slėnio pavėjui nešamą oro balioną, prisiminkite, kad jį kelia ne tik šiltas oras, bet ir žinios, meistriškumas bei bendras Europos oro balionų bendruomenės atsidavimas, palaikomas EASA veikla, kad šis šimtmečių senumo būdas skristi būtų saugus ir užburiantis.