Tvarumas yra labai svarbus klausimas visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant aviaciją, kur vis griežčiau kontroliuojamas jos neigiamas poveikis (triukšmas, oro kokybė ir klimato kaita) Europos piliečių sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl norima imtis aktyvesnių veiksmų.
Žinoma, kad aviacijos sektoriuje sunku sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau per pastaruosius trejus metus pasiekta pažanga įgyvendinant pagrindines politikos kryptis ir teisės aktus, kuriais siekiama labai reikalingų tikslų, pavyzdžiui, Europos žaliąjį kursą, Europos klimato teisės aktą, Darnaus ir išmanaus judumo strategiją, Nulinės taršos veiksmų planą, iniciatyvos „ReFuelEU Aviation" reglamentą ir peržiūrėtą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (mechanizmą, kuriuo siekiama kompensuoti aviacijos išmetamą teršalų kiekį mažinant išmetamų teršalų kiekį kituose sektoriuose). Norėdami sužinoti daugiau apie šią politiką, galite peržiūrėti skiltį, kurioje pateikiama susijusi informacija.
Ieškant būdų, kaip pagerinti padėtį, labai svarbu turėti aiškią informaciją apie sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą ir iššūkius, su kuriais susiduriama. Todėl kas trejus metus EASA skelbia Europos aviacijos poveikio aplinkai ataskaitą, kurioje pateikiama objektyvi, aiški ir tiksli istorinių ir prognozuojamų sektoriaus veiklos rezultatų apžvalga. Joje taip pat pateikiamos rekomendacijos įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, kad tvarumo tikslai virstų konkrečiais veiksmais.
Naujausia ataskaita paskelbta 2025 m. pradžioje – ją rasite čia! Ataskaita parengta anglų kalba, tačiau santrauka ir rekomendacijos pateikiamos visomis ES ir JT kalbomis. Skaitykite toliau ir sužinokite keletą svarbiausių dalykų.
Aviacija, kaip ir visi kiti ekonomikos sektoriai, atsidūrė kryžkelėje pradėjus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes didėja spaudimas siekti sutartų aplinkosaugos tikslų ir kyla sunkumų dėl tiekimo grandinės problemų, dėl kurių vėluojama atnaujinti orlaivių parką, taip pat dėl aukštesnės tvarių aviacinių degalų kainos ir ribotų gamybos pajėgumų. Pastaraisiais metais buvo daug nuveikta, kad pasuktume teisingu keliu. Vis dėlto turime judėti sparčiau. Dabar reikia bendrai sutelkti pastangas. Spręsdami šioje ataskaitoje išdėstytus klausimus, galėsime užtikrinti tvarkingą perėjimą prie švaresnės aviacijos, kartu išlaikydami vienodai aukštą saugos ir junglumo lygį.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomojo direktoriaus Florian Guillermet sveikinimo žodis skelbiant 2025 m. Europos aviacijos poveikio aplinkai ataskaitą
Ataskaitos skyriai ir svarbiausi momentai
2025 m. Europos aviacijos poveikio aplinkai ataskaitoje nagrinėjamos šios sritys:
- aviacijos sektoriaus apžvalga;
- aviacijos poveikis aplinkai;
- technologijos ir konstrukcija;
- oro eismo valdymas ir orlaivių naudojimas skrydžiams;
- oro uostai;
- tvarūs aviaciniai degalai;
- rinkos priemonės;
- tarptautinis bendradarbiavimas;
aviacijos sektoriaus išmetamas teršalų kiekis.
2022 m. visų skrydžių, vykdomų iš ES 27+ELPA (Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos ir Norvegijos), metu susidarė 12 proc. visų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 4 proc. visų ES 27+ELPA išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Aviacijos poveikį klimatui lemia išmetamas tiek CO2, tiek ne-CO2 teršalų kiekis. Ne CO2 išmetami teršalai apima azoto oksidus (NOX), kietąsias daleles (suodžius), sieros oksidus (SOX) ir vandens garus, taip pat poveikį, kurį sukelia kondensacinių pėdsakų plunksninių debesų susidarymas bei aerozolio ir debesų sąveika.
Aviacijos sektoriuje išmetamas CO2 kiekis
2023 m. aviacijos sektoriuje išmesta apytiksliai 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio. Smarkiai išaugo absoliutusis išmetamas teršalų kiekis. 47 proc. visų aviacijos sektoriaus CO2 išlakų 1940–2019 m. buvo išmesta nuo 2000 m.
Verta žinoti. Aviacijos sektoriaus išmetamų kitų (ne CO2) teršalų ekspertų tinklas
Vis dar yra daug neaiškumų dėl aviacijos išmetamų kitų teršalų (ne CO2) poveikio klimatui. 2024 m. EASA pradėjo iniciatyvą „Aviacijos sektoriaus išmetamų kitų (ne CO2) teršalų ekspertų tinklas (ANCEN)“, kad kuo geriau suprastų kitų (ne CO2) išmetamų teršalų poveikį ir kaip jį būtų galima sumažinti.
Oro eismo valdymas ir orlaivių naudojimas skrydžiams
Išmetamų teršalų kiekiui įtakos turi tai, kaip eksploatuojami orlaiviai ir kaip naudojama oro erdvė. Norint pasiekti plataus užmojo aplinkosaugos tikslus, reikia veiksmingiau naudoti orlaivius skrydžiams, kad būtų sudeginama mažiau degalų ir išmetama mažiau teršalų. Per pastaruosius trejus metus šioje srityje įvyko tam tikrų pokyčių, pavyzdžiui, atnaujintas Europos oro eismo valdymo pagrindinis planas iki 2024 m., kuriuo siekiama, kad Europos dangus taptų efektyviausiu ir ekologiškiausiu pasaulyje. Jį įgyvendinus, iki 2025 m. per vieną skrydį būtų išmetama 9,3 proc. mažiau CO2 .
Ginkluotų konfliktų poveikis
Ar kada nors svarstėte, kaip ginkluoti konfliktai gali paveikti skrydžių efektyvumą? Kai tam tikros oro erdvės uždarytos, vežėjams tenka rinktis ilgesnius ir ne tokius efektyvius maršrutus. Pavyzdžiui, uždarius Ukrainos oro erdvę komerciniam eismui netrukus buvo paskelbtas abipusis draudimas naudotis oro erdve Rusijos ir daugeliui Vakarų vežėjų. Vykdant skrydžius į rytus ir vakarus tarp Europos ir Azijos, kurie anksčiau vykdavo per Rusijos oro erdvę, reikia keisti kryptį, o tai pailgina kelionės laiką ir padidina degalų sąnaudas, todėl sumažėja skrydžio efektyvumas.
Oro uostai
Neskaitant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, skrydžiams naudojamų orlaivių keliamas triukšmas daro poveikį aplinkai, kuris ypač aktualus oro uostuose ir aplinkinėse vietovėse. 2025 m. aviacijos poveikio aplinkai ataskaitoje (EAER) taip pat rasite duomenis apie orlaivių triukšmingumo rodiklius.
Oro uostai prisideda prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įvairiais būdais, pavyzdžiui, nustatydami optimalias skrydžio trajektorijas, elektrifikuodami antžemines transporto priemones ir infrastruktūrą, vykdydami tvaresnes antžemines operacijas, pavyzdžiui, naudodami riedėjimą vienu varikliu, palengvindami tvarių aviacinių degalų (TAD) tiekimą ir ieškodami alternatyvių mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltinių, pavyzdžiui, vandenilio ir elektros energijos.
Technologija
Per pastaruosius kelerius metus naujų sertifikuotų didelių transporto orlaivių, pavyzdžiui, komercinių lėktuvų, kuriais skraidome, ir variklių tipų skaičius buvo ribotas, o jų aplinkosauginiai parametrai pagerėjo nežymiai. Nauji orlaiviai, pasižymintys didesniu degalų naudojimo efektyvumu ir mažesniu triukšmu, yra svarbios klimato kaitos mažinimo priemonės, tačiau reikia laiko, kad jos būtų sukurtos ir įsigalėtų pasauliniame orlaivių parke. Alternatyvūs energijos šaltiniai, pavyzdžiui, elektra ir vandenilis, taip pat dar toli gražu nebus naudojami didesniuose orlaiviuose.
Tačiau bendroji aviacija (maži lengvieji orlaiviai pramoginėms reikmėms arba privačiam transportui) laikoma inovacijų kūrimo, testavimo ir industrializacijos lopšiu ir gali paskatinti viso aviacijos sektoriaus pažangą.
Tvarūs aviaciniai degalai
Šioje srityje neseniai buvo žengtas didelis žingsnis, 2023 m. patvirtinus iniciatyvos „ReFuelEU Aviation" reglamentą Šiuo teisės aktu nustatomi privalomi TAD tiekimo Europos oro uostuose tikslai, kurie palaipsniui didės nuo 2 proc. 2025 m. iki 70 proc. 2050 m.
Tvarūs aviaciniai degalai, palyginti su įprastiniais reaktyviniais degalais, gali padėti gerokai sumažinti CO2 ir ne CO2 išmetamų teršalų kiekį per visą gyvavimo ciklą, visų pirma gamybos proceso metu. Nuo 2024 m. TAD gamyba sudarė tik 0,53 proc. viso pasaulyje sunaudojamo reaktyvinių degalų kiekio. Norint įgyvendinti būsimus įpareigojimus ir tikslus, reikia gerokai padidinti gamybos pajėgumus. Didelė TAD keliama problema yra kaina: jie gali kainuoti nuo 3 iki 10 kartų brangiau nei įprastiniai degalai. Tačiau tikimasi, kad didėjant gamybai kainos sumažės.
Rinkos priemonės
Rinkos priemonės yra išmetamųjų teršalų kompensavimo mechanizmai. Plačiau apie tai galite skaityti šiame specialiame „EASA Light“ straipsnyje. Aviacijos srityje žinomiausios sistemos yra ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir ICAO CORSIA. Neseniai atliktoje 2023 m. ES ATLPS peržiūroje numatyta palaipsniui atsisakyti nemokamų leidimų oro transporto bendrovėms ir nuo 2024 m. mažinti aviacijos išmetamų teršalų ribą. Dėl to brangsta apyvartiniai taršos leidimai ir skatinama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį aviacijos sektoriuje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Aviacija iš esmės yra tarptautinio pobūdžio, todėl šio sektoriaus tvarumas gali būti pasiektas tik bendromis pastangomis. ES ir ICAO parengė keletą aplinkos apsaugos srities programų, skirtų bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis siekiant bendrų tikslų. Vien Europos subjektai bendradarbiavo su 112 valstybių partnerių ir nuo 2022 m. civilinės aviacijos aplinkos apsaugos projektams skyrė apie 20 mln. EUR.
Pastaraisiais metais Europos aviacijos sektorius ir toliau žengia sudėtingu, tačiau labai svarbiu keliu tvarumo link. Esame ant didelių pokyčių slenksčio, darančių įtaką visam sektoriui technologiniu, energetiniu ir veiklos požiūriu. Naujausi svarbūs pokyčiai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje suteikia aviacijai aiškią galimybę gerokai sumažinti poveikį klimatui.
Europos Komisijos Mobilumo ir transporto GD generalinės direktorės Magdos Kopczyńskos sveikinimo žodis, skelbiant 2025 m. Europos aviacijos poveikio aplinkai ataskaitą.
Papildoma literatūra
Skaitykite visą ataskaitą ir susipažinkite su kitomis suinteresuotųjų subjektų sėkmės istorijomis, kaip tvarumo tikslus paversti veiksmais.
Daugiau informacijos apie tvarumą taip pat galite rasti „EASA Light“.