Oro vežėjai savo skrydžius paprastai planuoja pagal du sezoninius tvarkaraščius – žiemos ir vasaros. Vasara aviacijos sektoriui yra užimčiausias metų laikas.
Oro uostuose didėja srautai, daugėja skrydžių, kyla temperatūra, o oro sąlygos tampa vis sudėtingesnės. Keleiviams dažnai tai – atostogos, susitikimai su šeima ir įspūdingos kelionės į užsienį.
Kaip ir vykdant skrydžius žiemą, taip ir vasarą reikia priimti įvairius svarbius su skrydžių vykdymu ir jų sauga susijusius sprendimus. Kad skrydžiai būtų vykdomi saugiai ir sklandžiai, rūpinasi tūkstančiai aviacijos srities darbuotojų.
Kodėl vasarą viskas vyksta taip intensyviai?
Vasarą papildomą krūvį jaučia beveik visa aviacijos sistema. Kuo daugiau skrydžių, tuo didesnis orlaivių, keleivių, bagažo judėjimas ir būtinas glaudesnis oro bendrovių, oro uostų ir oro eismo valdymo tarnybų veiksmų koordinavimas.
Pilotai, keleivių salono įgula, dispečeriai, inžinieriai, antžeminių paslaugų teikėjai, oro uostų personalas, meteorologai, skrydžių vadovai ir daugelis užkulisiuose dirbančių žmonių dirba tam, kad viskas vyktų sklandžiai.
Dauguma keleivių mato tik mažą šios sistemos dalį. Tačiau iš tiesų vasaros kelionių sauga ir sklandumu rūpinasi tūkstančiai žmonių, kasdien teisingai vykdančių šimtus užduočių.
Kodėl taip karšta keleivių salone?
Beveik visiems yra tekę karštą vasaros dieną įlipus į lėktuvą pastebėti, kad salone yra šilčiau, nei tikėtasi.
Atsakymas paprastas – vėsinti orlaivį ant žemės ne visada taip paprasta, kaip tiesiog įjungti oro kondicionierių. Orlaiviai, stovėdami prie vartų, dažnai būna prijungti prie pagalbinės jėgainės (APU) arba išorinės antžeminės elektros ir oro kondicionavimo įrangos. Kai kuriuose oro uostuose, kur yra tinkama antžeminė įranga, pagalbinės jėgainės naudojamos rečiau. Tai padeda sumažinti triukšmą ir išmetamųjų teršalų kiekį.
Tačiau, kai labai karšta, užtikrinti pakankamą didelio orlaivio salono vėsinimą vis dar gali būti sudėtinga, ypač kai šimtai keleivių laipinami per atviras duris.
Todėl prieš orlaiviui pakylant keleiviai gali jausti, kad salone yra šilčiau, kol antžeminių paslaugų komandos ir lėktuvo įgula dirba, kad užtikrintų keleiviams tinkamas sąlygas.
Kodėl atrodo, kad vasarą skrydžiai vėluoja dažniau?
Tai, kad saulėta ten, kur oro uostas, ne visada reiškia, kad oro sąlygos yra tinkamos skrydžiui. Vasaros karštis gali sukelti galingas perkūnijas, kurios susiformuoja labai greitai, ypač po pietų ir vakare. Per šias audras žaibuoja, gali pasipilti kruša, pūsti stiprūs vėjo gūsiai ir susidaryti turbulencijos.
Pilotai, oro linijos ir skrydžių vadovai nuolat stebi oro sąlygas ir gali koreguoti maršrutus, atidėti išvykimą ar keisti atvykimo procedūras, kad būtų išvengta pavojingų oro sąlygų.
Kartais gali tekti skristi ilgesniu maršrutu, siekiant išvengti nepalankių oro sąlygų ar eismo spūsčių. Nors keleiviams skrydžiai gali trukti ilgiau, tai padeda užtikrinti skrydžių saugą ir sumažinti trikdžius visoje aviacijos sistemoje.
Kodėl taip sunku numatyti turbulenciją?
Tai vienas iš dažniausių keleivių klausimų.
Jos gali susiformuoti ir žiemą, ir vasarą. Tačiau kai Europoje vasara, pusiaujo konvergencijos zona būna labiausiai pasislinkusi į šiaurę, dėl to kreiseriniu greičiu skrendančiam orlaiviui padidėja tikimybė patekti į turbulenciją. Papildomas iššūkis yra tai, kad meteorologiniai radarai ne visada užfiksuoja turbulenciją. Kai kuriais atvejais ji susidaro giedrame danguje ir gali prasidėti beveik be jokių matomų įspėjamųjų požymių.
Nors turbulencija gali kelti baimę, šiuolaikiniai orlaiviai yra sukurti ją atlaikyti, o pilotai išmokyti su ja susidoroti.
Būtent dėl to įgula prašo keleivių sėdėti prisisegus saugos diržus net ir išjungus saugos diržų ženklą. Dauguma traumų, patiriamų turbulencijos metu, įvyksta tada, kai keleiviai nėra prisisegę saugos diržų arba nesėdi savo vietose.
Diržai yra labai paprasta, bet kartu ir viena iš veiksmingiausių saugos priemonių: visada juos užsisekite. Turbulencija gali prasidėti netikėtai, todėl užsegti saugos diržai padeda apsaugoti jus ir aplinkinius keleivius.
Saugai atostogos neegzistuoja
Daugeliui vasaros skrydžiai tampa ilgai laukto atokvėpio pradžia. Tačiau aviacijos specialistams vasara – sudėtingas laikotarpis. Nesvarbu, ar tai būtų ekstremalios temperatūros, skrydžių nukreipimas siekiant išvengti perkūnijos, orlaivių techninė priežiūra, darbas lauke esant aukštai temperatūrai, keleivių aptarnavimas ar intensyvaus oro eismo koordinavimas – aviacijos bendruomenė nuolat dirba užkulisiuose, stengdamasi užtikrinti skrydžių saugą.
Tam tikrą vaidmenį atlieka ir EASA. Pavyzdžiui, 2026 m. vasarą EASA, bendradarbiaudama su oro linijomis, oro uostais ir aviacijos organizacijomis visoje Europoje, vykdo kampaniją „Go Safe – Together“, skirtą dalintis praktiniais saugos patarimais aviacijos specialistams ir keliaujantiems žmonėms. Kampanija parodo, jog net maži veiksmai ir geri sprendimai – ar tai būtų pilotų kabinoje, perone, lėktuvo salone, ar terminale – padeda kurti saugesnę patirtį visiems.
Galiausiai aviacijos sauga yra bendras visų darbas, o kelionės tampa saugesnės, kai bendradarbiaujame. Todėl kitą kartą, kai karštą vasaros dieną lipsite į lėktuvą, nepamirškite – užkulisiuose vyksta kur kas daugiau, nei mato keleiviai, ir aviacijos darbuotojai vertina jiems rodomą supratingumą.
Rekomenduojame paskaityti:
Norite sužinoti kitą medalio pusę? Perskaitykite mūsų straipsnį apie žiemos operacijas Kova su apledėjimu: ne visiems žinomi veiksmai vykdant skrydžius žiemą.