Ne visi orlaiviai sukurti tam, kad skraidintų keleivius ir lagaminus. Kai kurie iš jų gabena palydovus, sraigtasparnius arba tokias orlaivių dalis kaip sparnai ar fiuzeliažas. Tai – gerieji aviacijos milžinai. Kartais šie neįprastos išvaizdos orlaiviai vykdo mechaniškai itin sudėtingas operacijas ir užduotis. Vienas iš didžiųjų orlaivių gali traukti dėmesį savo išvaizda, tačiau už neįprastos formos slypi daugybė metų sertifikavimo darbų ir ilgas saugos reikalavimų sąrašas.
Gerųjų milžinų ypatybės
Kai kurie orlaiviai yra tokie didžiuliai, kad tapo aviacijos legendomis. Pavyzdžiui, „Beluga“ išsiskiria a „besišypsančiu“ fiuzeliažu. Jis buvo sukurtas gabenti orlaivių dalis, kurios yra tiesiog per didelės standartiniams krovininiams lėktuvams. Didžioji jo darbo dalis – skraidinti sparnus, fiuzeliažus ir kitas dalis iš vienos „Airbus“ gamyklos į kitą. Po žaisminga orlaivio išvaizda slepiasi itin specializuota sistema. „Beluga“ pakrovimas yra kruopščiai sustyguotas procesas, kurio metu naudojama speciali įranga ir kurio kiekvieną etapą turi patvirtinti EASA.
Orlaivis „Airbus A380“ yra dar vienas milžinas, tik visiškai kitokio pobūdžio. Tai – didžiausias komercinės aviacijos keleivinis orlaivis, kurį teko sertifikuoti EASA, ir svarbus aviacijos inžinerijos pasiekimas. 
Diejų aukštų, keturių variklių ir daugiau kaip 500 keleivių talpinantis lėktuvas buvo iš tiesų proveržį sukėlęs pasiekimas. Nors savo dydžiu A380 buvo inžinerijos triumfas, paaiškėjo, kad verslo požiūriu jis ne toks perspektyvus. A380 buvo suprojektuotas pagal išcentrinį modelį (angl. hub-and-spoke model) ir nėra pritaikytas tiesioginio susisiekimo (angl. point-to-point) kelionių sistemai. Šiandien daugelio oro linijų, ypač pigių skrydžių bendrovių, verslo modeliai jas verčia rinktis mažesnius, degalus taupančius dviejų variklių lėktuvus, galinčius skraidyti iš vieno miesto į kitą.
Kita krovinių lėktuvų legenda – „Boeing 747 Dreamlifter“. Tai smarkiai modifikuotas 747 modelio orlaivis, skirtas gabenti didžiules orlaivių detales. Milžinai „Antonov An-124“ ir „An-225 Mriya“ garsėjo gebėjimu gabenti tokius nestandartinio dydžio krovinius kaip, pavyzdžiui, generatoriai, ir netgi kitus orlaivius. „An-225“, deja, sunaikintas Ukrainoje 2022 m., tebėra sunkiausias kada nors pagamintas orlaivis, primenantis, kiek galima pasiekti projektuojant orlaivius.
Dydžio keliami iššūkiai
Pagaminti tokio dydžio orlaivį yra tikrai sudėtinga, tačiau dar sudėtingiau yra įrodyti reguliavimo institucijoms, kad jie gali saugiai skristi. Šiame etape įsitraukia EASA, kuri vertina orlaivį ir užtikrina, kad jis atitiktų visus saugos reikalavimus, taip pat prižiūri sertifikavimo procesą, kad būtų užtikrintas orlaivio tinkamumas skraidyti. Kad bet koks didelių gabaritų orlaivis galėtų gabenti krovinius, visi konstrukciniai elementai, priešgaisrinės sistemos ir dūmų jutikliai turi būti sertifikuoti, kad atitiktų saugos standartus.
Pavyzdys – ne visada kruopščiai supakuojami kroviniai. Palydovas, sraigtasparnis arba variklis gali sukelti didžiulį spaudimą vienoje nedidelėje grindų dalyje. EASA užduotis – užtikrinti, kad konstrukcija išlaikytų tokią koncentruotą apkrovą ir skrydžio metu nesideformuotų. Be to, orlaivis turi gebėti skristi kaip numatyta, net jei turi gabenti neįprastos formos ir svorio krovinius.
Apkrovos išlyginimas
Centruotės užtikrinimas – kita sudėtinga užduotis. Sertifikavimo metu vertinama orlaivio centruotė ir tai, kaip vieno labai sunkaus daikto pakrovimas netinkamoje vietoje gali pakenkti sklandžiam orlaivio skrydžiui
Vykdant keleivinius skrydžius, svoris paskirstomas tolygiai: žmonės, bagažas, maistas ir degalai. Tačiau krovininiams lėktuvams dažnai tenka gabenti neįprastų formų krovinius ir didelio tankio medžiagas. Net jei bendras svoris yra priimtinas, jo sutelkimas gali pabloginti orlaivio valdomumą. Todėl oro vežėjai labai tiksliai laikosi masės ir centruotės vadovų ir visi apkrovos scenarijai turi būti išanalizuoti ir patvirtinti prieš jų sertifikavimą. Šie vadovai iš esmės yra taisyklių sąvadas, kuriame nurodoma, kaip turi būti pakrautas ir tvirtinamas kiekvienas krovinys.
Apskritai, svarbu ne krovinio sunkumas, o jo išdėstymo lėktuve vieta. Netinkamai išdėstytas krovinys gali pakeisti centruotę ir pernelyg apkrauti grindų sijas. Todėl EASA tikrina ne tik orlaivio konstrukciją, bet ir oro vežėjo masės ir centruotės vadovą.
Civilinės, karinės ir humanitarinės paskirties orlaiviai
Dideli krovininiai kariniai orlaiviai, pvz., „Airbus A400M“ arba „A330 MRTT“ (daugiafunkcis oro tankeris), sertifikuojami bendradarbiaujant su karinėmis institucijomis. Šie lėktuvai vykdo įvairias užduotis – papildo naikintuvų degalus jiems skrendant, vykdo medicininį civilių evakavimą ar padeda mėtyti humanitarinius maisto davinius. Nors karinės agentūros taiko savo standartus, jos kliaujasi EASA pagrindinės saugos ir konstrukcijos sertifikavimu
Šie krovininiai milžinai dažnai vykdo sunkias misijas, tačiau EASA sertifikavimas padeda įveikti šias sudėtingas užduotis saugiai.
Žvelgiant į ateitį
Nesvarbu, ar turime galvoje originalųjį „Beluga“, ar kadaise didingą A380, didelių gabaritų orlaiviai mums primena, kad aviacijoje svarbu ne tik skrydžiai, bet ir problemų sprendimas. Kad būtų užtikrinta saugos, fizikinių ir praktiškų aspektų darna, šių milžinų sertifikavimo srityje išvien turi dirbti inžinieriai, reguliuotojai ir oro vežėjai.
Naujos kartos krovininiai lėktuvai nebūtinai bus didesni, tačiau jie turės būti pažangesni, efektyvesni, lankstesni ir gebėti atlikti užduotis, kurias šiandien galime tik įsivaizduoti.